Įžeminimo kontūro ir žaibosaugos įrengimas Vilniuje
nuo 165 €dažniausiai 200 iki 275 €
Įžeminimo įrengimas privačiame name ar sodyboje kainuoja nuo 165 €, dažniausiai 200 iki 275 € už kontūrą (darbas). Elektrikas parenka kontūro tipą pagal gruntą ir sklypą, įrengia įžemiklius, sujungia juos su skydo apsauginio laido šyna ir išmatuoja įžeminimo varžą. Žaibosauga įrengiama pagal statinio apsaugos klasę ir jungiama prie to paties įžemintuvo.
Įžeminimo kontūro įrengimas
nuo 165 €
dažniausiai 200 iki 275 €
- Elektriko darbo valandanuo 16 €/val.
Vilniaus rinkos kainos, darbas be medžiagų.
Šiame puslapyje: 11 skyrių
Įžeminimas ir žaibosauga: kaina Vilniuje
Kainos yra Vilniaus rinkos intervalai iš viešai skelbiamų elektrikų ir platformų kainoraščių: „nuo“ yra pigesnis rinkos ketvirtis, „dažniausiai“ yra vidurinė kaina. Galutinę sumą lemia sienų medžiaga, prieiga, taškų skaičius ir būklė; elektrikas ją pasako įvertinęs darbą.
| Darbas | Nuo | Dažniausiai |
|---|---|---|
| Įžeminimo kontūro įrengimas | 165€dažn. 200 iki 275 | 200 iki 275 |
| Elektriko darbo valandakai darbo neįmanoma įvertinti vienetais | 16€/val.dažn. 30 iki 33 | 30 iki 33 |
Vilniaus rinkos kainos, 2026 m. spalis. Darbas be medžiagų, jei nenurodyta kitaip. Tikslią kainą elektrikas pasako įvertinęs darbą.
Kas paprastai įeina
- Kontūro vietos parinkimas atsižvelgiant į pamatus ir požemines komunikacijas
- Vertikalių įžemiklių įkalimas ar horizontalaus laidininko paklojimas tranšėjoje
- Įžemiklių sujungimas jungtimis, apsaugotomis nuo korozijos
- Įžeminimo laidininko įvedimas į pastatą per išardomą matavimo jungtį
- Prijungimas prie skydo apsauginio laido šynos ir potencialų išlyginimo
- Įžeminimo varžos matavimas baigus darbus
Kas skaičiuojama atskirai
- Medžiagos: įžemikliai, juosta ar viela, jungtys, matavimo dėžutė
- Tranšėjos kasimas technika ir dangos atstatymas: trinkelės, veja
- Žaibosaugos projektas ir žaibo ėmiklių montavimas ant stogo, jei neaptarti atskirai
- Visos instaliacijos varžų matavimai ir protokolas: atskira paslauga
Ką paruošti prieš atvykstant elektrikui
- Turėkite sklypo planą arba nurodykite, kur žemėje eina vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis ir kabeliai.
- Parodykite, kur stovi įvadinė spinta ir elektros skydas: įžeminimo laidininkas vedamas iki jų.
- Jei planuojama žaibosauga, turėkite projektą arba bent stogo dangos, aukščio ir kaminų duomenis.
- Atlaisvinkite vietą prie pamato tranšėjai ar įžemiklių kalimui, patraukite dekorą ir trinkeles, jei reikia.
Kaip vyksta darbas
Apžiūra
Elektrikas apžiūri įvadą, skydą ir sklypą, nustato tinklo sistemą ir parenka kontūro vietą: arti skydo, atokiau nuo dujotiekio ir kitų metalinių komunikacijų.
Kontūro tipo parinkimas
Pagal gruntą ir vietą renkamasi keli vertikalūs strypai, giluminis įžemiklis iš sujungiamų strypų arba horizontalus laidininkas aplink pamatą.
Įrengimas
Įžemikliai įkalami ar paklojami, sujungiami tarpusavyje, jungtys apsaugomos nuo korozijos. Prieš užkasant jungtis galite apžiūrėti ir nufotografuoti.
Prijungimas skyde
Įžeminimo laidininkas per išardomą jungtį prijungiamas prie skydo apsauginio laido šynos, prie potencialų išlyginimo prijungiamos metalinės komunikacijos.
Varžos matavimas
Išmatuojama įžeminimo varža. Jei ji per didelė, įkalami papildomi įžemikliai ar ilginamas giluminis strypas, kol pasiekiama reikiama vertė.
Žaibosauga, jei užsakyta
Ant stogo įrengiami žaibo ėmikliai, nuo jų įžeminimo laidininkai vedami žemyn trumpiausiu keliu ir per išardomas jungtis prijungiami prie įžemintuvo.
Įžeminimo įrengimas: nuo ko priklauso kaina
Kontūro kaina priklauso nuo to, kiek darbo reikia žemėje ir pastate:
- Grunto savybės. Drėgname priemolyje reikiamą varžą pasiekti lengviau, sausame smėlyje ar akmenuotame grunte gali prireikti daugiau ar ilgesnių įžemiklių.
- Kontūro tipas. Keli vertikalūs strypai, giluminis įžemiklis ar horizontalus laidininkas aplink pamatą reikalauja skirtingo darbo ir medžiagų kiekio.
- Atstumas iki skydo. Kuo toliau skydas nuo kontūro, tuo ilgesnis įžeminimo laidininkas ir jo tvirtinimas.
- Danga. Kasti po trinkelėmis, asfaltu ar veja reikia atsargiai, o dangą atstatyti.
- Žaibosauga. Žaibo ėmikliai, laidininkai ant stogo ir fasado bei jų jungtys yra atskira darbų dalis.
Kitų elektros darbų kainas palyginti galite kainų puslapyje.
Įžeminimo kontūrų tipai
| Tipas | Kada tinka | Pastabos |
|---|---|---|
| Keli vertikalūs strypai | naujas namas, sodyba, pakankamai vietos | strypai sujungiami juosta ar viela, atstumas tarp jų parenkamas pagal ilgį |
| Giluminis įžemiklis | užstatytas sklypas, sausas paviršinis sluoksnis | sujungiami strypai kalami gilyn, kol pasiekiama reikiama varža |
| Horizontalus žiedas aplink pamatą | statybos metu, kartu su žaibosauga | klojamas tranšėjoje aplink pastatą |
| Pamatų armatūra | naujos statybos gelžbetoniniai pamatai | žaibosaugos reglamentas leidžia tarpusavyje sujungtą armatūrą naudoti kaip natūralų įžemiklį |
Reikalavimai: įžeminimo varža, atstumai ir žaibosauga
Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės TN tinkle leidžia pakartotiniam nulinio laido įžeminimui naudoti ir vartotojo įžemintuvą, o vartotojo įžeminimo įrenginių varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Taisyklėse taip pat numatyta, kad kai grunto savitoji varža didesnė nei 100 omų metrui, kai kurių įžemintuvų leistinoji varža gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 10 kartų. Todėl tikslią reikalaujamą vertę konkrečiam objektui nustato elektrikas, įvertinęs tinklo sistemą ir gruntą.
Žaibosaugai taikomas statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009. Jame nustatyta, kad žaibolaidžio įžemintuvo varža neturi viršyti 10 omų, įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai, horizontalūs laidininkai tiesiami 0,5 iki 0,7 m gylyje ir 0,8 iki 1,0 m atstumu nuo pamato. Nuo metalinių dujotiekio vamzdžių įžemikliai turi būti ne arčiau kaip 2 m, o kai grunto varža didesnė nei 500 omų metrui, ne arčiau kaip 5 m. Dujų ir degiųjų skysčių vamzdynai natūraliais įžemikliais nenaudojami. Kiekvienas įžeminimo laidininkas prie įžeminimo įrenginio jungiamas išardoma jungtimi, kad būtų galima matuoti varžą, o matavimai įforminami protokolais.
Žaibosauga: iš ko ji susideda ir kaip parenkama
Išorinę apsaugą nuo žaibo sudaro trys dalys: žaibo ėmikliai ant stogo (strypai, lynai ar tinklas), įžeminimo laidininkai, nuvesti žemyn išorinėmis sienomis, ir įžemintuvas. Reglamentas statinius skirsto į keturias apsaugos klases pagal patikimumą, o projektuojant įvertinama rizika pagal Lietuvos standartą LST EN 62305 (antroji dalis skirta rizikos vertinimui). Nuo klasės priklauso ėmiklių išdėstymas, tinklo žingsnis ir vidutinis atstumas tarp įžeminimo laidininkų. Laidininkai tiesiami kuo trumpesniu keliu, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm, o jei išorėje jų įrengti neįmanoma, jie tiesiami nedegiuose vamzdžiuose sienoje ar po apdaila. Projektuojant atsižvelgiama ir į kaminus, antenas ar saulės modulius ant stogo.
Žaibosauga saugo pastatą nuo tiesioginio smūgio, bet ne elektroniką nuo viršįtampių tinkle. Tam skyde įrengiami viršįtampio ribotuvai, kurie veikia tik su geru įžeminimu, todėl abu darbus verta planuoti kartu su elektros skydo montavimu.
Įžeminimas Vilniaus namuose, sodybose ir daugiabučiuose
Privačiuose namuose ir sodybose Vilniaus apylinkėse įžeminimo kontūras dažnai įrengiamas keičiant įvadą, skydą ar didinant galią, kai instaliacija pertvarkoma į sistemą su atskiru apsauginiu laidu. Senuose namuose kontūro dažnai nėra arba jo būklė nežinoma: tada pirmiausia matuojama, ir tik pagal rezultatą sprendžiama, ar užtenka papildyti esamą kontūrą. Daugiabučiuose atskiro kontūro butui nėra, o apsauginis laidas priklauso nuo namo instaliacijos. Ženklai, kad įžeminimas neveikia ar jo nėra: prisilietus prie metalinio prietaiso korpuso jaučiamas silpnas dilgčiojimas, rozetės be apsauginio kontakto, skyde nėra laidininko į žemę. Tokiu atveju prietaiso nenaudokite, išjunkite jo grandinės automatinį jungiklį ir kvieskite elektriką. Po bet kokių įžeminimo darbų verta atlikti varžų matavimus, o skydo apsaugos sprendimus aptarti kartu su straipsniu apie viršįtampio apsaugą.
Dažniausios klaidos
- Įžeminimas prie vandentiekio ar šildymo vamzdžių
- Plastikinis vamzdžio intarpas nutraukia grandinę, ir apsauga neveikia. Dujotiekio vamzdžiai įžemikliais nenaudojami.
- Įžeminimo kontaktas sujungiamas su nuliu rozetėje
- Vadinamasis nulinimas rozetėje pavojingas: nutrūkus nuliniam laidui, įtampa atsiranda prietaisų korpusuose. Toks sprendimas keičiamas tikra apsaugine grandine.
- Kontūras be matavimo
- Įkalti strypai be varžos matavimo nieko neįrodo: sausame ar smėlingame grunte varža gali būti gerokai didesnė nei tikėtasi.
- Žaibosauga su atskiru įžeminimu
- Reglamentas nurodo žaibolaidžio įžeminimą sujungti su elektros įrangos įžemikliais, išskyrus atskirai stovinčius žaibolaidžius. Nesujungti įžemintuvai per audrą gali sukelti pavojingą potencialų skirtumą.
- Korozijai neatsparios jungtys žemėje
- Paprasti varžtai ir nepadengti sujungimai žemėje rūdija, todėl varža laikui bėgant didėja. Jungtys virinamos, presuojamos ar daromos tam skirtomis movomis.
Kontrolinis sąrašas užsakovui
- Žinote, kur yra kontūras ir matavimo jungtis, o jungtis pasiekiama
- Įžeminimo laidininkas prijungtas prie skydo apsauginio laido šynos
- Gavote išmatuotą įžeminimo varžos vertę raštu
- Rozetėse veikia apsauginis kontaktas, nuotėkio relė išsijungia mygtuku „TEST“
- Jungtys žemėje parodytos prieš užkasant, turite jų nuotraukas
- Žaibosaugos laidininkai pritvirtinti ir sujungti su tuo pačiu įžemintuvu
- Užsirašėte, kada numatyta kita žaibosaugos apžiūra ir patikrinimas
Dažniausi klausimai
Kiek kainuoja įžeminimo įrengimas Vilniuje?
Įžeminimo kontūro įrengimas kainuoja nuo 165 €, dažniausiai 200 iki 275 € už darbą. Medžiagos skaičiuojamos atskirai. Papildomi darbai, kurių neįmanoma įvertinti vienetais, skaičiuojami pagal valandinį įkainį nuo 16 €/val., dažniausiai 30 iki 33 €/val.
Kokia turi būti įžeminimo varža?
Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės nustato, kad vartotojo įžeminimo įrenginių, naudojamų ir pakartotiniam nulinio laido įžeminimui TN tinkle, varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Žaibosaugos įžemintuvo varža pagal STR 2.01.06:2009 taip pat ne didesnė kaip 10 omų. Kai grunto savitoji varža didelė, taisyklės kai kuriems įžemintuvams leidžia didesnę vertę, todėl tikslų reikalavimą jūsų objektui įvertina elektrikas.
Ar privačiam namui privaloma žaibosauga?
STR 2.01.06:2009 išorinės apsaugos nuo žaibo privalomumo išimtyse nurodo vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio pastatus. Jiems žaibosauga įrengiama savininko pageidavimu arba jei to reikalauja kiti teisės aktai. Elektrikai dažniausiai rekomenduoja ją svarstyti aukštam namui atviroje vietoje, namui su degia stogo danga ar daug elektronikos.
Ar bute galima įsirengti atskirą įžeminimą?
Bute įžemiklių įkalti negalima: apsauginis laidas atvedamas iš namo įvado ar aukšto skydo. Senuose daugiabučiuose instaliacija dažnai dvilaidė, todėl sprendimas derinamas su namo valdytoju ar bendrija. Sujungti rozetės įžeminimo kontaktą su nuliniu laidu negalima.
Kuo skiriasi įžeminimas ir viršįtampio apsauga?
Įžeminimas sudaro kelią gedimo srovei ir leidžia suveikti apsaugai. Viršįtampio ribotuvai skyde nukreipia žaibo ar perjungimų impulsus į įžeminimą, todėl be gero įžeminimo jie veikia prastai. Taisyklės nustato, kad vartotojo įrenginių apsaugos nuo viršįtampių poreikis vertinamas pagal projektinius sprendinius.
Kaip dažnai tikrinti žaibosaugą?
Pagal STR 2.01.06:2009 I ir II apsaugos klasės žaibosauga apžiūrima kas metus, tikrinama kas 2 metus; III ir IV klasės apžiūrima kas 2 metus, tikrinama kas 4 metus. Po audros, žaibo išlydžio ar remonto apžiūra atliekama papildomai, o matavimų rezultatai įforminami protokoluose.
Kokį kontūrą rinktis: trikampį ar giluminį?
Keli trumpesni strypai trikampiu tinka, kai gruntas drėgnas ir vietos pakanka. Giluminis įžemiklis iš sujungiamų strypų pasiekia drėgnesnius sluoksnius ir užima mažai vietos, todėl dažnai pasirenkamas užstatytame sklype. Sprendimą lemia matavimo rezultatas, ne strypų skaičius.
Verta perskaityti
Susiję darbai
Visi elektros darbai
Užklausa elektrikui
Parašykite, kokius elektros darbus planuojate. Elektrikas susisieks nurodytu telefonu ir pasakys orientacinę kainą.